Jei tu ateisi pas mane naktį- aš įsileisiu tave, priimsiu šiltu apkabinimu ir išvirsiu mums abiems kakavos.
Jei tu sėdėdamas ilgai ir įdėmiai žiūrėsi į mane- aš žvilgsniu leisiu tau perskaityti mano akyse nematomą įrašą:" pabučiuok. nieko nesakyk".
Jei tu imsi verkti, o paskui bandysi tai nuslėpti- aš atsuksiu tavo veidą ir padėsiu tavo galvą ant savo peties taip, kad tavo ašaros byrėtų ant mano širdies ir aš jas suprasčiau, įskaityčiau dėl ko gi pravirko mano didvyris.
Jei tu juoksiesi- aš juoksiuosi kartu. Tik dešimt kartų skardžiau nei tu.
Jei aš be perstojo kalbėsiu- tu mane užčiaupsi bučiniu, o paskui vėl leisi man kalbėti, bet žinai, kad aš jau nebenorėsiu.
Jei tu išeisi- aš eisiu kartu. Bet kur...
Jei tu dainuosi duše- aš tylėsiu ir klausysiuosi tavo nelabai melodingo, bet taip mielo širdžiai balso.
Jei tu mane pabučiuosi- aš pridėsiu tavo ranką prie savo širdies, kad suprastum ir pajustum, ką jaučiu aš, kai tu bučiuoji. Tą pačią akimirką padarysiu ir aš tą patį.
Svarbiausia tai, kad jei būsi TU- būsiu ir AŠ...
************************************************************************
"Kartais vidurį paprasto gyvenimo, meilė padovanoja mums pasaką."

Myliu

Esu laiminga. Jaučiuosi lyg apsigaubusi spalvota skara, kuri mane pamilo. Man taip gera, kad pagaliau mano akys spindi nuo laimės. Pagaliau aš MYLIU SAVO pasaulį. Ir nesvarbu, kad dažnai klausiu savęs - Kodėl taip greitai mano problemos tapo daug svarbesnės, nei kaip šiandien aprengti savo barbę? Tačiau, kai esu su Tavim, man nesvarbu jokios problemos. Ir viską, ką patiriu su Tavimi, aš kaupiu į save, ir pasilieku kitai dienai, kad turėčiau jėgų kovoti su blogiu. O su juo kovoti pradedu su šypsena. Kiekvieną minutę prisimenu viską, kas būna su Tavimi, ir lyg kvailė išsišiepiu, to net nepajausdama, jei viskas būtų kitaip, aš tą minutę verkčiau. Man dabar taip gera. Ir ne retai, o kiekvieną sekundę, kiekvieną akimirką, leidžiu sau Tave prisiminti ir niekada nebūčiau pagalvojus, kad bus taip gera laukti rytojaus. Man su Tavim laikas bėga beprotiškai greitai. Kaip visada laikas - mano priešas. Kai kenčiu - jis stovi vietoje, kai Dievinu visas akimirkas - jis nuo manęs bėga. Mes auklėjame vienas kitą, ir elgiamės lyg pamišėliai, nekreipdami dėmesio į kitų žvilgsnius, dėl kurių anksčiau norėdavosi sulįst į žemę. Ir Tu kartais net nepastebi, kad padarai tokį žingsnį, dėl kurio aš tampu be galo laiminga!! Ir nors atrodysiu savanaudė, šiuo metu niekam savo gyvenimo neatiduočiau, dėl nieko nepaaukočiau viso šio laiko paleisto kartu.

Dieve, kaip aš jį myliu..